Savireklama

Aptarė pasiruošimą ekstremalioms situacijoms Pirmo puslapio

  • %AM, %16 %512 %2018 %11:%Bal

Laima STONKUVIENĖ

Kretingos rajono savivaldybės posėdžių salėje šią savaitę vyko Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta žolės, šiaudų ir ražienų deginimo, pasirengimas gesinti miškų ir durpynų gaisrus bei kaip pasiruošta artėjančiam maudymosi sezonui.
Apie tai kalbėjo Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Kretingos rajono agentūros, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio, bendrovės „Durpeta" Kalniškių durpyno atstovai. Posėdyje dalyvavo Ekstremalių situacijų komisijos nariai: Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė; Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta; VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyr. miškininkas, l. e. regioninio padalinio viršininko pareigas Sigitas Kupšys;
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Puodys, įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai, seniūnai, karių savanorių, šaulių atstovai.
Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja R. Beniušienė posėdžio dalyvius trumpai supažindino, kokios numatomos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta žolės, šiaudų ir ražienų deginimo, bei kaip pasirengta gaisrams, kurie gali kilti miškuose ir durpynuose. „Žolė rajone jau deginama: atvirose teritorijose šiemet užregistruoti 6 gaisrai, 3 kartus degė žolė, 2 kartus – šiukšlės, kartą – miško paklotė“, – sakė R. Beniušienė akcentuodama, kad dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės. Tačiau iš skaudžių pamokų pasimoko ne visi.
Vedėja supažindino su aplinkos apsaugos reikalavimais dėl sausos žolės ir kitų atliekų deginimo, Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatytomis baudomis už šiuos pažeidimus bei būtinybę informuoti gyventojus. Miestiečiai privalo žinoti, kad miesto teritorijoje atvira ugnimi negalima deginti nei sodo, nei kokių nors kitų atliekų.
„Prevencinių priemonių planas prieš žolės deginimą parengiamas kasmet. Prevencija vykdoma per švietimo įstaigas, seniūnijas, informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, platinami lankstinukai. Aplinkos apsaugos agentūros, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai organizuoja patikras. Reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais ūkininkų žemėse deginimo atvejų nebepasitaiko, nes ūkininkai prižiūri savo plotus“, – informavo R. Beniušienė.
E. Bertašius pasidžiaugė, kad analizuojant kelerių metų statistiką gaisringumas mūsų rajone šiandien yra mažiausias. „Pavojingiausios yra sodų bendrijos, todėl savaitgalį buvo aplankytos sodų bendrijos „Rasa“, „Paupis“, „Medvalakis“. Pažeidimų neužfiksuota. Žmonės degina šiukšles, bet tai daro saugiai“, – kalbėjo E. Bertašius.
S. Kupšys informavo, kad sezonui jų padalinys ruošiasi kiekvienais metais, yra parengtas 2018 m. gaisrų prevencinių priemonių planas, sudarytas operatyvinis gaisrų gesinimo planas, suformuotos priešgaisrinės ir rezervinės komandos. Jau patikrintos stebėjimo kameros, paruošta technika, apmokyti žmonės. Sausose vietose įrengtos naujos mineralizuotos juostos, rudenį atnaujintos buvusios.
Tarybos nariui A. Puodžiui pasiteiravus dėl miškuose įrengtų stebėjimo kamerų naudingumo, S. Kupšys patvirtino, kad įrengus antžeminę stebėjimo sistemą gaisrų sumažėjo, ji leidžia greičiau pamatyti ir nustatyti įsiplieskusių gaisrų vietas.
Bendrovės „Durpeta" Kalniškių durpyno viršininkė Ingrida Daračienė kalbėjo, kad durpyno teritorija yra uždara, pašaliniams įeiti draudžiama, tai sustiprina saugumą. Šiuo metu durpyne darbai jau vyksta. Durpyno vadovė akcentavo, kad jau yra patikrinti visi gesintuvai, atnaujintas inventorius, patikrinti privažiavimai prie vandens telkinių.
R. Kašėta pranešė, kad kiekvienais metais yra organizuojami reidai, šios savaitės pradžioje kartu su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais buvo apvažiuota dauguma rajono teritorijų, tačiau žolės deginimo nebuvo užfiksuota.
Pristatydama Kretingos rajono savivaldybės prevencinių priemonių žolės, šiaudų ir ražienų deginimui išvengti bei miškų ir durpynų gaisrų gesinimo planą 2018 m. R. Beniušienė paminėjo, kad į jį įtrauktas punktas į bendrus reidus pasitelkti Kretingos šaulių 306 kuopos narius bei KASP 306 kuopos savanorius kariškius. Posėdyje dalyvavę šių organizacijų atstovai – LPK 306 kuopos intendantas Simonas Benikas bei Kretingos šaulių 305 kuopos vadas Gintautas Pogoželskas tam pritarė teigdami, kad, esant būtinybei, visada pasirengę padėti.
Bendru sutarimu pritarta planą teikti tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui, o visoms institucijoms imtis visų įmanomų prevencijos priemonių ir paskelbti akciją prieš žolės deginimą Savivaldybės teritorijoje, platinti informaciją apie žolės deginimo žalą ir už tai gresiančias administracines nuobaudas.
Pasakodama apie pasiruošimą artėjančiam maudymosi sezonui R. Beniušienė priminė, kad maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d. Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietose, kurios yra pamėgtos ir kuriose lankosi rajono gyventojai ir svečiai – Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Salantų upėje (prie užtvankos), Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere, Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičių užtvanka ir Darbėnų tvenkinyje – kiekvienais metais keturis kartus per sezoną atliekami vandens kokybės biologiniai tyrimai. Pirkti tyrimų privačioms maudykloms tirti Savivaldybė negali. Vedėja prašė seniūnų paplūdimiuose palaikyti tvarką, nupjauti žolę, išvežti šiukšles, sutvarkyti priėjimus prie maudyklų, išvalyti maudyklų dugną, pastatyti stendus ir juose būtinai iškabinti taisykles, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių, platinti aktualią informaciją seniūnijų gyventojams. R. Beniušienė teigė, kad 2017 m. pabaigoje pakeistos ir patvirtintos Kretingos rajono savivaldybės Žmonių gyvybės apsaugos vandens telkiniuose ir ant ledo taisyklės, tačiau įsigaliojus Lietuvos higienos normos HN 92:2007 naujai redakcijai nuo gegužės 1 d. reikės jas peržiūrėti ir pakeisti keletą punktų. Šios taisyklės bus pateiktos seniūnijoms, kurios privalės būti iškabintos stenduose.
Didelė problema yra naminių gyvūnų vedžiojimas prie vandens telkinių ir maudymas juose.
Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskas sakė, kad šiemet iškils problema dėl maudyklų vietų šienavimo, nes trūksta darbo jėgos, lėšų. Mero pavaduotoja Danutė Skruibienė siūlė pasitelkti bendruomenes ir maudyklų vietas tvarkyti bendromis jėgomis.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas E. Bertašius akcentavo, kad tas vietas, kur maudosi žmonės, būtina įvardinti. Jose reikia įrengti stendus, kuriuose būtų nurodyta, kokia tai vieta. Tai palengvintų tarnybų atvykimą ištikus nelaimei.
P. Černeckis paprašė seniūnų pateikti informaciją apie tas vietas, kur daugiausia yra įvykusių nelaimių arba kur būta skendimo atvejų.
R. Kašėta iškėlė klausimą dėl netinkamo baidarininkų elgesio – žemių savininkai, seniūnai skundžiasi, kad baidarininkai iškylaudami palieka krūvas šiukšlių. Vedėjas siūlė šį klausimą spręsti, kol dar neprasidėjo sezonas.
Posėdyje nutarta vandens kokybės tyrimų rezultatus skelbti rajono spaudoje ir Savivaldybės internetinėje svetainėje, poilsiaujantiems prie vandens telkinių teikti rekomendacijas sveikatos klausimais. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius parengs lankstinuką „Kaip elgtis prie vandens“ ir jį išplatins seniūnijoms, paskelbs Savivaldybės internetinėje svetainėje.
Seniūnijų seniūnai įpareigoti prie svarbiausių vandens maudyklų įrengti informacinius stendus su aktualia informacija; kur reikia, įrengti ženklus, draudžiančius maudytis; gyventojams priminti apie elgesį prie vandens telkinių.

Skaityti 243 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugsėjis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke