Savireklama

„Garažiniai verslininkai“ mokesčių nemoka? Pirmo puslapio

  • %AM, %30 %525 %2018 %11:%Gegužė

 

Aistas MENDEIKA

Praėjusį ketvirtadienį įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje paaiškėjo, kad Savivaldybės administracija neturi jokių duomenų apie garažuose vykdomas komercines veiklas. Todėl manoma, jog rajono biudžetas praranda pinigus, kuriuos galėtų gauti surenkant valstybinės žemės nuomos mokesčius, kurie juridiniams asmenims yra didesni nei fiziniams.

Jokių duomenų neturi
Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos specialistai atliko žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo auditą, taip pat savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinio bei savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos finansinį (teisėtumo) auditus. Jų išvadas ir siūlomas rekomendacijas ketvirtadienį svarstė Kontrolės komitetas.
Visoms auditorių pateiktoms ataskaitoms Kontrolės komitetas pritarė, tačiau jo nariai turėjo ir klausimų. Komiteto pirmininkas Antanas Kalnius domėjosi, kaip valstybinės žemės nuomos mokesčius moka garažuose dirbantys įvairūs padangų montuotojai ar kitokiais verslais užsiimantys žmonės. Paaiškėjo, jog apie garažuose vykdomą komercinę veiklą Savivaldybės administracija apskritai jokių duomenų neturi.
Pasak Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko, naudojamasi tokiais duomenimis, kokie gaunami iš Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos.
„Kretingos rajone yra 27 garažų bendrijos, kurios moka valstybinės žemės nuomos mokesčius. Ką jose veikia atskiri garažų savininkai, mes nežinome“, – sakė G. Jonauskas pridurdamas, jog skirtumas, jei individualia veikla užsiimantys garažų savininkai žemės nuomos mokestį mokėtų kaip juridiniai asmenys, būtų labai menkas.
Posėdyje dalyvavusio Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos nuomone, jei Registrų centre įregistruota įmonė ar žmogus turi verslo liudijimą, jis turi mokėti kitus su verslu susijusius mokesčius. Tokius atvejus, kai verčiamasi neoficialiais verslais, turėtų aiškintis Valstybinė mokesčių inspekcija.
Taip pat Savivaldybė neturinti duomenų ir apie daugiabučiuose namuose vykdomas komercines veiklas, išskyrus atvejus, kai jos įregistruotos Registrų centre. Tačiau kaip tokių verslų savininkai moka valstybinės žemės nuomos mokesčius, irgi neaišku.

Sklypų įregistruoti nenori
Įsisiūbavus diskusijoms paaiškėjo, jog daugiabučių namų bendrijoms nenaudinga įsiregistruoti joms priskirtus valstybinės žemės sklypus, nes gyventojams tektų labiau pakratyti pinigines. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, neseniai už europinius pinigus Topolių mikrorajone prie daugiabučių namų buvo suformuoti sklypai, parengti detalieji planai, tačiau namų gyventojai vengia juos įregistruoti kaip nuomojamus ar, juo labiau, kaip nuosavybę. Mat ir vienu, ir kitu atveju tektų mokėti mokesčius.
„Dabar daugiabučių namų bendrijų nariai gali turėti problemų tik norėdami parduoti, dovanoti ar kitaip kitiems savininkams perleisti savo butus, jei nebus įregistruoti sklypai, nes prie kiekvieno buto turi būti priskirta dalis daugiabučiui priklausančio sklypo“, – tikino V. Domarkas.
Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas G. Jonauskas informavo, jog Kretingoje oficialiai įregistruoti ir apmokestinti yra tik 27 namai, mokantys už žemę priklausančius mokesčius.
Kokių nors svertų, leidžiančių priversti daugiabučių gyventojus ar bendrijas vienaip ar kitaip įsiregistruoti žemės sklypus, Savivaldybė irgi neturi. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį būtų galima priversti tai padaryti.
Pasak Administracijos direktoriaus V. Domarko, šiuo metu Savivaldybė žemės sklypų prie daugiabučių namų detaliųjų planų biudžeto lėšomis nerengia, nes už tai mokesčių forma gaunamos pajamos yra daug mažesnės nei išlaidos.

Užkliuvo išlaidos kapinėms prižiūrėti
Nagrinėdami Savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ atlikto audito ataskaitą, Kontrolės komiteto nariai domėjosi, kaip įmonėje sprendžiama darbuotojų nepanaudotų atostogų problema.
Pasak įmonės direktorės Renatos Surblytės, visais įmanomais būdais stengiamasi, kad darbuotojai išeitų kasmetinių atostogų bei pridedama dar ir dalis iš anksčiau neišnaudotų. Vis dėlto problema dar yra.
„Yra darbuotojų, kurie anksčiau ir po penkerius metus iš eilės neišeidavo kasmetinių atostogų. Stengiamasi nepanaudotų atostogų skaičių mažinti“, – tikino R. Surblytė.
Analizuojant praėjusių metų įmonės pelningumą, atkreiptas dėmesys į išlaidas Kretingos miesto kapinėms prižiūrėti. Tokie darbai pernai įmonei buvo nuostolingi. R. Surblytė paaiškino, jog pernai rajono seniūnijos už kapinių priežiūrą įmonei mokėjo pagal senus įkainius, todėl ir atsirasdavo nuostoliai. Dabar, Savivaldybės tarybai patvirtinus naujus darbų įkainius, nuostolio neliks.
Kontrolės komiteto posėdyje pastebėta, kad kažkodėl Kretingos miesto kapinėmis rūpinasi tik SĮ „Kretingos komunalininkas“, nors kitose seniūnijose esančiomis kapinėmis rūpinasi pačios seniūnijos, kurios samdo komunalininkus kai kuriems darbams.
Įmonės direktorė R. Surblytė patikino, jog už miesto kapinių priežiūrą Kretingos miesto seniūnija šiek tiek sumokanti, esą pagal nustatytus įkainius.
Vėl ne visai pagal darbotvarkėje numatytas temas pradedančias įsiplieksti diskusijas nutraukė Administracijos direktorius V. Domarkas pastebėjęs, jog Kontrolės komiteto nariai iš naujo pradeda nagrinėti komunalininkų veiklą, nors tai jau padarė auditoriai.

Skaityti 251 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Gruodis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje