Savireklama

Daug pinigų – daug nuomonių Pirmo puslapio

  • %AM, %01 %520 %2016 %11:%Vas

Diana JOMANTAITĖ

Kur pinigai, ten diskusijos. Kadangi Salantams ketinama skirti apie 800 tūkst. eurų, bendruomenėje užvirė disputai – o kaipgi tas lėšas geriau panaudoti? Bendruomenės, valdininkų ir įstaigų atstovų pasitarime nuspręsta, kad labiausiai pinigų reikia gatvėms ir šaligatviams. Tačiau Salantų jaunimo atstovai klausia – ar sutvarkytos gatvės pritrauks daugiau gyventojų, paskatins jaunų žmonių užimtumą, vystys verslumą?

„Kaip žinia, baigiamas rengti „Kūlupėnų, Darbėnų ir Salantų gyvenamųjų vietovių atnaujinimo“ investicinis projektas, pagal kurį kiekvienos iš šių gyvenviečių tvarkymui turėtų būti skirta daugiau kaip po 800 tūkst. Eur ES paramos ir iki 2018 metų projektas turėtų būti įgyvendintas. Tik klausimas, kaip šiuos pinigus panaudoti? Iš valdininkų lūpų aiškėja, kad kone visus pinigus norima sukišti į asfaltą ir šaligatvius“, – stebisi salantiškis, bendruomenės narys Aurimas Rapalis.

Jo ir kitų jaunosios kartos atstovų nuomone, visas lėšas skirti šaligatviams bei gatvėms nėra logiška.

„Mums keistas sprendimas visas pajėgas mesti į gatves, kadangi pirmojoje finansuojamų sričių grafoje parašyta, kad pinigus galima panaudoti bendruomenių pastatų atnaujinimui, įrengimui, sudarant sąlygas amatams plėtoti, smulkiajam verslui skatinti ir panašiai. Bet kažkodėl valdininkų ši grafa yra praleidžiama pro akis. Kada yra proga imtis ryžtingų veiksmų ir ieškoti naujų idėjų, kaip panaudoti šiuos pinigus, kad šie neštų realią materialią naudą visai bendruomenei, valdininkai vėl pasirenka eiti lengviausiu keliu“, – kritikavo A. Rapalis.

Salantų bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė teigė, kad sprendimas pinigus skirti keliams dar nėra galutinis. Nuomonių, kur panaudoti pinigus, daug, šiuo metu atliekamos sąmatos, kiek kas kainuotų.

„Vyko diskusijos, buvo susirinkę įstaigų vadovai, seniūnaičiai, bendruomenės nariai. Galima sakyti, kad diskusijos dar tebevyksta, seniūnas sudarė komisiją iš bendruomenės, organizacijų atstovų, seniūnaičių. Norų turime daug, ne visiems pinigų užteks, todėl turėsime nuspręsti, kam lėšas skirti yra tikslingiausia“, – kalbėjo S. Preibienė.

Ji atskleidė, kad minčių būta įvairių. Siūlyta įrengti pėsčiųjų-dviračių taką kapinių link. Pėsčiųjų tako rekonstrukcija reikalinga M. Valančiaus gatvėje. Norima įrengti šaligatvius prie poliklinikos, praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę.

Jaunosios Salantų kartos atstovai sako, kad nors šie norai nėra blogi, galbūt ir reikalingi, tačiau realios naudos neatneš.

„Kaip šaligatviai skatins jaunimo užimtumą? Kaip gatvės paskatins užsukti į Salantus? Kaip šie valdininkų siūlomi sprendimai padės auginti Salantų gyventojų skaičių?“ – nesupranta A. Gurkšnis.

Pasak jaunųjų salantiškių, miestui reikalingas traukos centras, kurį būtų galima sukurti panaudojus pusę skiriamos sumos, kitą paskiriant kad ir tiems patiems šaligatviams.

„Mes nesakome, kad visi pinigai turėtų būti skiriami mūsų siūlomoms idėjoms. Už pusę suremontuokime šaligatvius, ten kur labiausiai būtina, už kitą dalį sukurkime tai, kas duos ilgametę ir nuolatinę naudą, pritrauks žmonių, turistų“, – siūlė A. Rapalis, A. Gurkšnis ir V. Mikutavičius.

Viena jų idėjų – amatų centras. Tokiame centre būtų galima rengti edukacinius užsiėmimus, čia būtų galima teikti įvairias paslaugas, centras būtų ir vieta jaunimo veikloms. Tokioje įstaigoje būtų galima ne tik užsiimti veiklomis, mokymais, bet ir įsigyti kraštui būdingų produktų ar amatininkų darbų.

„Bėda ta, kad bendruomenė neturi savo pastatų. Už tuos pinigus, kuriuos gauname, pirkti negalime. Neužtenka vien įkurti, pavyzdžiui, amatų centro. Nėra taip paprasta, kaip atrodo. Reikia pagalvoti, kaip tą pastatą reikės išlaikyti“, – teigė S. Preibienė.

Kad tokia problema egzistuoja, A. Rapalis sutinka. Tačiau jis įsitikinęs, kad padėties be išeities nėra.

„Bendruomenė neturi jokio nenaudojamo pastato Salantuose. Matome, kad miesto centre yra keletas apleistų pastatų, bet šie priklauso privatiems asmenims. Su vienu iš šių pastatų savininkų buvo kalbėta telefonu. Buvusio kino teatro „Už taiką“ savininkas yra atviras idėjoms. Klausimas tik, kokiu būdu šis pastatas galėtų pereiti bendruomenei: ar savininko būtų tiesiog padovanotas, ar iš jo nupirktų Savivaldybė. Kalbu dabar tik idėjų lygmenyje, nes negaliu prileisti minties, kad šitokia suma pinigų bus sukišta į asfaltą“, – neslėpė A. Rapalis.  

Anot jo, diskusijos vyko gan uždarame rate ir ne visos nuomonės bei pasiūlymai buvo išklausyti.

„Kadangi Salantai neturi bendruomenės namų, kodėl nebūtų galima pakalbėti apie amatų centro ir kitų socialinių erdvių įkūrimą. Galima kurti smulkiojo verslo patalpas – nuomai ir panašiai. Juolab, kad artėja Kretingos rajono VVG kuruojami fondai bendruomenių verslumui skatinti, galėtume dar papildomai investuoti į įvairias idėjas. Galima kalbėti ne tik apie amatų centrą – tai gali būti sporto klubas, pirtis ir panašiai. Pastato išlaikymas taip pat nebūtų problema – vystant smulkųjį verslą būtų pajamos ir viskas puikiai funkcionuotų“, – siūlė A. Rapalis.

S. Preibienė „Švyturiui“ patikino, kad svarstytos idėjos, kur dėti gautus pinigus, dar nėra galutinės. Laukiama ir kitų nuomonių, siūlymų. Tik faktas tas, jog visiems norams pinigų neužteks. 

Skaityti 2016 kartai Atnaujinta %PM, %01 %541 %2016 %12:%Vas

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Kovas 2019
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje